- kriaušis
- 1 kriaũšis sm. (2) NdŽ, DŽ, Btg, Al, Ktk, kriaušỹs (4) Skp, Kp 1. Pšl status, skardingas krantas, staigiai pakili vieta: Mat kokie kriaušiai, statūs kaip sienos J.Bil. Iššokau iš briko ir ėmiau katinu kopti į stačiausį smilčių kriaušį Vaižg. Aš misliau, kad čia kriaũšis (status krantas) J. Savo lizdams daro ilgus urvus stačiuose upių krantuose ir šiaip kriaušiuose T.Ivan. Nuo tokio kriaušio nusiritęs, gyvas neišliksi Lzd. Po tuos kriaušiùs vaikščiojant galima ir galva nusisukt Bgs. Kai atsistoji ant stataus kriaušio, net nupurto, pažvelgus į apačioje šniokščiantį upelį Ps. Nušliaužyti kriaũšiai, o vaikai maudos Šd. 2. J.Jabl, J, Kos46, Pc krantas, kraštas: Išlipėm ant kriaũšio Ut. Eik upės kriaušiù, ir nueisi Lnkv. Mūša užtvinus sulig kriaušiais Jnšk. Eidami iš miesto, atsisėdom ant revo kriaušio ir pasilsėjom Rd. Tamsta sėdi ant kriaušẽlio Šd. 3. Rm maža kalvelė, jos viršus: Medžiu diegelis, kriaušỹs kalnu tapo BM458. 4. kampas, išsišovimas: Užlindo už pečiaus, už to kriaũšio, ir kiūto Ss.
Dictionary of the Lithuanian Language.